Hemodializės procedūras apmoka ligonių kasos. Gydymo įstaigą pacientas gali pasirinkti pats. Atvykus į gydymo įstaigą reikia turėti siuntimą šiai procedūrai ir dokumentą, įrodantį draustumą. Taip pat pacientas nemoka už atliktus laboratorinius bei instrumentinius tyrimus, kurie numatyti 2022m. gruodžio 21d. SAM įsakyme Nr. V-1910.

COVID-19 pandemijos metu visuomenė taip pat ir Jūs, besidializuojantys pacientai, privalote laikytis karantino metu nustatytų tvarkų.
Vakcina ir pakankamas antikūnų kiekis 100% neapsaugo nuo užsikrėtimo pavojaus. Kad ir nedidelė tikimybė, bet virusą pernešti galite. Nedėvėdami apsauginių kaukių ir nežinodami ar patys nesame infekuoti COVID-19 virusu, mes galime užkrėsti kitus žmones.
Kad užtikrintumėte savo ir kitų saugumą,nepriklausomai nuo to ar esate vakcinuoti ar persirgę , uždarose patalpose turite dėvėti nosį ir burną dengiančią kaukę, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo.
Tik saugodami vieni kitus, kartu galime sustabdyti COVID-19 plitimą!!!

Dauguma žmonių, kuriems reikalingos dializės procedūros, jaučiasi pavargę, išsunkti, ypač pradžioje. Jūsų šeima ir draugai jums gali sakyti: „pailsėk, nepervark“. Net ir tada labai svarbu išlikti aktyviam. Jūsų kūnas greit pripranta daryti mažiau. Mažiau judėsite, jūsų kūnas bus mažiau pajėgus, raumenys nusilps ir suglebs, širdis nebebus tokia pat stipri, o plaučių darbas susilpnės, gali sustingti sąnariai. Kai kurie žmonės taip nusilpsta, kad jiems reikia pagalbinių priemonių tokių kaip lazda, vaikštynė ar net neįgaliojo vežimėlio. Jei nenaudosite savo raumenų, jūs juos prarasite. Neleiskite tam atsitikti. Žinoma yra tokių organizmo būsenų, kai fizinis aktyvumas yra laikinai neleistinas, taigi visada svarbu laikytis gydytojų ir kineziterapeutų nurodymų.

Judėti laisvu nuo dializės metu yra tikrai ne blogiau ir labai skatiname tai daryti kuo daugiau. Deja, įprastai po dializės jaučiamas raumenų silpnumas ir nuovargis, taigi nebėra energijos ir motyvacijos papildomai laiko skirti fiziniam aktyvumui. Mankštinantis pačios dializės metu, nebereikia tam įdėti papildomų pastangų. Profesionalus kineziterapeutas sudaro individualią mankštos programą, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę, bei poreikius. Taip pat visą laiką yra su jumis, ir, esant reikalui, gali jums patarti, pakoreguoti pratimus bei fizinį krūvį. Mažėja silpnumas ir sustingimas po dializės procedūrų. Pastovus medicinos personalo komandos monitoringas, taigi jūsų mankšta yra visiškai saugi.

Visiems dializuojamiems pacientams yra nustatomas darbingumo ir specialiųjų poreikių lygis t.y. pirmo arba antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros ( pagalbos ) poreikis arba pirmo ar antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Dėl reikalingų dokumentų sutvarkymo reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Inksto transplantaciją galima atlikti dializuojamam pacientui (HD arba PD), kuris yra pilnai ištirtas dializių centre pagal Lietuvos SAM recipiento ištyrimo programą ir atitinka jos nustatytus kriterijus. Paciento tinkamumą transplantacijai patvirtina multidisciplininė komisija VUL Santaros klinikose ar LSMU Kauno klinikose (pacientas įtraukiamas į bendrą Lietuvos recipientų sąrašą).
Transplantacija Lietuvoje atliekama VUL Santaros klinikose ir LSMU Kauno klinikose.
Galima inksto transplantacija ir iš gyvo donoro suaugusiam žmogui, nelaukiant dializių pradžios, jei GFG yra < 20 ml/min ir yra įrodymų, jog pastaraisiais 6-12 mėnesių lėtinė inkstų liga progresavo ir yra negrįžtama.

Dializuojami pacientai gali ir toliau dirbti, mokytis, keliauti bei užsiimti įvairiomis veiklomis. Įsigijus Europos sveikatos draudimo kortelę, visoje Europos Sąjungoje ir Šengeno šalių erdvėje, hemodializės paslaugos atliekamos nemokamai.

Jei paciento LIL diagnozė patvirtinta ilgalaikio stebėjimo metu, inkstų funkcijos atsistatymo nesitikima. Pavieniais atvejais, esant diagnostinėms problemoms, nustatant LIL ir pradėjus hemodializes, galimas inkstų funkcijos pagerėjimas.

Daugumą vaistų išrašo dializių centre dirbantis gydytojas, išskyrus siaurai specializuotus kardiologo, endokrinologo, psichiatro skiriamus vaistus. Slaugos priemones išrašo šeimos gydytojas.

Paprastai pacientai į procedūras ir iš jų atvyksta savarankiškai. Tačiau esant apsunkintam judėjimui, galima pasinaudoti Socialinės rūpybos ir paramos bei VŠĮ Socialinių paslaugų informacijos centro paslaugomis.

Įprastai galutinės stadijos inkstų nepakankamumu sergančiam pacientui hemodializės atliekamos 3 kartus per savaitę po 4 val. Priklausomai nuo klinikinės situacijos, paciento būklės, laboratorinių tyrimų, liekamosios diurezės ir kitų aplinkybių, hemodializių dažnis ir trukmė gali būti koreguojama.

Hemodializė gali būti taikoma ir stacionare, ir namuose. Paprastai žmonės atvyksta į ligoninę, kadangi namų sąlygomis procedūras taikyti sudėtinga (reikia įsigyti specialią aparatūrą, tinkamai apmokyti ją naudoti ir pan.). Įprastai dializė atliekama 3 kartus per savaitę. Tai labai priklauso nuo inkstų funkcijos sutrikimo laipsnio. Lietuvoje dabar veikia 65 hemodializės centrai. Dalis jų yra ligoninėse (20), kitus yra įsteigusios privačios įstaigos (45). Visuose dializės centruose už procedūras pacientui mokėti nereikia.

Hemodializė paprastai atliekama tris kartus per savaitę. Kiekviena procedūra trunka apie 4 valandas. Dializės kokybė tiesiogiai priklauso nuo procedūros trukmės, todėl reikėtų atsispirti pagundai procedūrą sutrumpinti.

Hemodializė (HD) pradedama, kai yra lėtinis arba ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas. Lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo arba lėtinės inkstų ligos (LIL) atveju HD pradedamos, esant LIL V stadijai (glomerulų filtracijos greitis – 5-10 ml/min) bei kitiems klinikiniams požymiams:

• pykinimas, vėmimas;
• elektrolitų balanso sutrikimas;
• rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimas;
• niežulys;
• sunkiai kontroliuojama hipertenzija;
• sunkia kontroliuojama hipervolemija;
• serozitas;
• kognityvinis sutrikimas.

Ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo atveju – esant anurijai, acidozei, gyvybei pavojingai hiperkalemijai, plaučių, smegenų edemai – atliekama skubi HD.

Hemodializė – tai gydymo metodas, taikomas siekiant pašalinti susikaupusias kenksmingas medžiagas ir skysčių perteklių iš organizmo. Tai vienas svarbiausių gydymo būdų, esant galutinės stadijos inkstų nepakankamumui. Paprastai hemodializė (kraujo išvalymas) taikoma tuomet, kai prarandama apie 90 % normalios inkstų funkcijos. Hemodializė gali būti taikoma tiek lėtinių, tiek ūminių inkstų susirgimų metu. Ūmiai atsiradus ir greitai progresuojant inkstų funkcijos nepakankamumui hemodializės procedūros yra taikomos tol, kol inkstų veikla pradeda gerėti ir jie patys sugeba pašalinti kenksmingas medžiagas iš organizmo. Lėtinių inkstų ligų metu, dializės yra būtinos tol, kol bus atlikta inkstų transplantacija.

A-v jungtis – tai chirurgiškai suformuota jungtis tarp periferinės arterijos ir venos. Dažniausiai a-v jungtis formuojama rankoje. Pacientui, sergančiam LIL, a-v jungtis formuojama tuomet, kai GFG yra mažiau nei 15ml/min. Visais atvejais atsižvelgiama į paciento kraujagyslių būklę, klinikinę situaciją. Galutinį sprendimą dėl a-v jungties formavimo priima nefrologų konsiliumas (ne mažiau 3-jų nefrologų).

Pradėjus gydymą hemodializėmis, reikia pradėti valgyti daugiau baltyminio maisto, nes dalies baltymų netenkama pačios procedūros metu. Taip pat, labai svarbu riboti skysčius bei kalį, kurio kiekis neturėtų viršyti 1,5 -2 g per dieną. Blogai funkcionuojant inkstams, kraujyje daugėja fosforo dėl sutrikusio jo išskyrimo, aktyvuojama prieskydinių liaukų veikla, kauluose mažėja kalcio, todėl su maistu turime gauti mažiau fosforo (žuvis, kiaušiniai, varškė ir lydytas sūris, ankštinės daržovės).

Taip, reikia. Ligos pradžioje rekomenduojama riboti valgomąją druską iki 3,5-5 g per dieną, gerti pakankamai skysčių. Progresuojant inkstų ligai, ribojamas baltymų kiekis su maistu. Rekomenduojama riboti šiuos produktus: mėsą, žuvį, paukštieną, pieno produktus, kiaušinius. Mažėjant paros šlapimo kiekiui, ribojami skysčiai ir daug kalio turintys produktai (vaisiai, daržovės, sultys, grybai, riešutai, šokoladas).

Lėtinė inkstų liga (LIL) skirstoma į 5 stadijas. Esant I-IV LIL stadijoms taikomi konservatyvūs gydymo būdai. Išsivysčius penktai (galutinei) LIL stadijai, pradedama pakaitinė inkstų terapija: hemodializė, peritoninė dializė arba inkstų transplantacija. Atsižvelgus į paciento būklę, įvertinus gyvenimo ir socialines aplinkybes, pacientui parenkamas tinkamiausias gydymo metodas.

• Įtariamas ūmus inkstų pažeidimas arba ryškėja ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas;
• randami besikartojantys šlapimo tyrimų pakitimai – baltymas, eritrocitai šlapime;
• įtariama lėtinė inkstų liga (LIL);
• LIL ir hipertenzija, nereaguojanti į gydymą 4-iais ir daugiau antihipertenzinių vaistų;
• įtariama inkstinės kilmės hipertenzija;
• esanti ar pasikartojanti inkstų akmenligė;
• įgimta įnkstų liga;
• kitų ligų (CD, RA, kraujo ligų ir t.t. ) inkstų pažeidimai;
• įtariami inkstų kraujagyslių pažeidimai.

Inkstų, šlapimo takų pažeidimui būdinga:

• šlapinimosi sutrikimas;
• skausmingas šlapinimasis;
• šlapimo kiekio sumažėjimas;
• šlapimo spalvos, kvapo, konsistencijos pasikeitimas;
• kūno ar kitų kūno vietų tinimas;
• hipertenzija;
• nugaros, pilvo apatinės dalies skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• niežulys.

• kai šlapimo tyrime randami ilgalaikiai pakitimai;
• kraujo tyrime gali būti padidinti šlapalo ir kreatinino (baltymų apykaitos produktai) bei K kiekiai;
• ultragarsinio tyrimo metu randami struktūriniai inkstų pokyčiai.

LIL – tai inkstų funkcijos sutrikimas ar struktūros pakitimai, trunkantys ilgiau nei 3 mėnesius ir turintys įtakos sveikatos būklei.