Klaipėdoje veikiančios UAB „Nefrida“ hemodializių centro specialistai inkstų ligomis sergančius pacientus, kuriems atliekamos dializės, šį mėnesį nustebino naujove. Kol atliekamos procedūros, pacientams vedamos specialios mankštos, pagerinančios savijautą ir padedančios stiprinti ligos varginamą kūną.

Klaipėdoje veikiančios UAB „Nefrida“ hemodializių centre specialias mankštas pacientams vedanti kineziterapeutė Edita Alūzienė kineziterapijos nauda hemodializuojamiems pacientams ėmė domėtis prieš ketverius metus. Ieškodama profesionalios informacijos, E. Alūzienė vyko konsultuotis į užsienį, grįžusi naujovę pritaikė dirbdama Šiauliuose, o dabar – ir Klaipėdoje.
 
Kas jus paskatino domėtis kineziterapija dializuojamiems žmonėms?

Kineziterapija Lietuvoje yra aukšto lygio ir plačiai taikoma įvairiose reabilitacijos srityse. Kadangi artimoje aplinkoje yra žmogus, kuriam ilgą laiką iki inkstų persodinimo buvo reikalingos hemodializės procedūros, mano noras buvo kuo efektyviau padėti jam išlaikyti kiek įmanoma geresnę savijautą, pritaikant kineziterapiją. Deja, pradėjusi gilintis į tai, pamačiau, kad Lietuvoje nėra jokių profesionaliai sudarytų, adaptuotų kineziterapijos programų inkstų ligomis sergantiems pacientams. Dar blogiau – jokia reabilitacija tokiems pacientams nėra skiriama. Norėdama kuo efektyviau užpildyti šią spragą, ėmiau domėtis ir analizuoti pasaulyje taikomas kineziterapijos programas žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, dializuojamiems ir jau po transplantacijos.

Kur ieškojote informacijos apie tokias programas?

Teko lankytis ir konsultuotis su Londono King’s koledžo ligoninės nefrologijos reabilitacijos specialistais, gilintis į jų taikomas kineziterapijos programas hemodializių metu. Jų informacijos dėka, 2016 metais pasiruošiau ir atlikau 3 mėnesių tyrimą Respublikinės Šiaulių ligoninės dializės skyriuje, kad galėčiau įvertinti programos efektyvumą. Rezultatai buvo labai teigiami, tai įkvėpė gilintis į šią sritį. Radusi informaciją, kad Buenos Airėse (Argentina) tokios programos yra vykdomos jau 14 metų, išvykau ten ir kurį laiką dirbau tiek vaikų, tiek suaugusiųjų privačių bei valstybinių ligoninių hemodializės skyriuose, kur įgijau neįkainojamos patirties.
 
Kaip vyksta kineziterapijos užsiėmimai hemodializių metu? Ar tai yra saugu?

„Nefridos“ hemodializių centre užsiėmimų metu naudojame prie lovos galo tvirtinamus stacionarius dviračius, o po to papildomai atliekami mobilumo, pasipriešinimo, tempimo, atsipalaidavimo pratimai. Procedūros yra atliekamos pirmoje hemodializės pusėje. Mankšta nedidelio intensyvumo, programos yra nuolat keičiamos pagal individualius pacientų poreikius.
 
TIKSLAS. „Stengiuosi, kad mankšta būtų ne tik naudinga, bet ir nenuobodi“, – sako kineziterapeutė Edita Alūzienė.

Stengiuosi, kad mankšta būtų ne tik naudinga, bet ir nenuobodi, taigi pasitelkiu įvairias pagalbines priemones – kamuolius, „Thera-Band“ gumas, svarelius. Hemodializės procedūra yra specifinė tuo, kad pacientui, kuriam yra suformuota arterioveninė fistulė, yra filtruojamas kraujas, taigi pratimai yra kruopščiai atrenkami, kad būtų saugūs ir jokiu būdu netrikdytų pačios hemodializės procedūros.
 
Ar tokia praktika paplitusi užsienyje?

Įvairūs tyrimai šia tema pasaulyje yra atliekami jau daugiau nei 30 metų. Fiziniai pratimai dializių metu jau plačiai taikomi Kanadoje, Australijoje. Taip pat aktyviai šia tema dirba Jungtinės Karalystės, Italijos, Vokietijos, Argentinos, Brazilijos hemodializių centrai. Skandinavijos šalyse kineziterapija hemodializės metu gali būti pasiūlyta, jei pacientas to pageidauja.
 
Ar vykdote pacientų atranką kineziterapijos procedūroms?

Prieš įtraukiant pacientą į kineziterapijos programą yra atliekamas atidus tyrimas. Pirmiausia yra konsultuojamasi su gydančiu gydytoju dėl galimų esminių kontraindikacijų fiziniam aktyvumui, pavyzdžiui, po miokardo infarkto praėję ne mažiau kaip 3 mėnesiai, nestabili krūtinės angina, ūmi infekcija, ūmi ortopedinė būklė, nekontroliuojama hipertenzija, nekontroliuojama aritmija. Taip pat labai svarbu, kad pacientas pats norėtų dalyvauti programoje. Paskui yra surenkama pilna anamnezė ir atliekami funkciniai mėginiai, po kurių yra nustatoma tolerancija fiziniam krūviui ir sudaromas individualus adaptuotas kineziterapijos planas.
 
Ar visi pacientai gali atlikti tokias procedūras?

Visi, kuriems nenustatytos aukščiau minėtos kontraindikacijos. Noriu akcentuoti, kad senyvas amžius ar didelė pradinė raumenų atrofija yra ne kontraindikacija, bet atvirkščiai – tokiems pacientams ypač reikalinga ir gali būti naudinga ši programa.
 
Kokia buvo pacientų reakcija, kai atėjusi pasakėte, kad reikės minti dviratį?

Buvau šiek tiek nustebusi, nes prieš trejus metus žmonės dar turėdavo baimių, atsargiai žiūrėdavo. Dabar visi reaguoja teigiamai.

Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai, dar vadinami džiaugsmo hormonais, kurie pakelia nuotaiką, sumažina nerimą ir depresijos požymius, taip pat malšina skausmą. Atsiranda daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Sumažėjus svarbiausių streso hormonų lygiui kraujuje, mažėja nerimas, prislėgtumas ir nervingumas. Be to, bendrai dalyvaudami programoje, pacientai atranda daugiau pozityvių temų pokalbiui hemodializės metu, visas skyrius tarsi atgyja.
 
Kodėl užsiėmimai vyksta būtent hemodializės procedūrų metu? Kodėl ne prieš ar po jų?

Pacientai, kuriems atliekama dializė, jau ir taip 3 kartus per savaitę po 4 valandas praleidžia dializės klinikoje. Dažnai tokie ligoniai kenčia nuo raumenų silpnumo ir nuovargio, nebeturi energijos ir motyvacijos papildomai laiko skirti fiziniam aktyvumui.

Hipokinezė yra susijusi ir su pačia hemodializės procedūra. Yra paskaičiuota, kad pacientai praleidžia nuo 600 iki 1 000 valandų per metus gulėdami ar sėdėdami hemodializės procedūros metu. Be to, dar prisideda ir įvairios baimės, neužtikrintumas, kokius pratimus ir kokiu krūviu galima bei tikslinga daryti. Atliekant pratimus hemodializės metu, jiems nereikia skirti papildomo laiko ir pastangų, pacientus nuolat stebi profesionalus personalas. Taip pat mažėja silpnumas ir sustingimas po dializės. Svarbu ir pozityvios emocinės aplinkos hemodializės skyriuje kūrimas, kuri atsiranda, kai dėmesys yra nukreipiamas į teigiamą sveikatinimo akcentavimą, o ne vien pasiliekant su savo mintimis, o jos, deja, dažnai nukrypsta į neigiamus, su liga susijusius aspektus.

Kodėl dializuojamiems pacientams būtinas fizinis krūvis?

Lėtinis inkstų nepakankamumas – nesustabdomai progresuojanti liga, susijusi su medžiagų apykaitos sistemos sutrikimais ir hormoniniais pokyčiais, dėl ko vystosi komplikacijos, kurios lemia vidaus organų bei griaučių ir raumenų sistemos struktūrinius ir funkcinius pokyčius: raumenų masės ir jėgos praradimą, sumažėjusias vidaus organų baltymų atsargas, sumažėjusį funkcinį pajėgumą.

Labiausiai paveikiami apatinių galūnių raumenys, kur raumenų masės sumažėjimas gali siekti iki 50-70 procentų ir raumenų silpnumas yra akivaizdžiausias. Dėl to labai padidėja griuvimų ir su tuo susijusių traumų rizika. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog nejudrūs pacientai, kuriems atliekamos hemodializės procedūros, turi 62 procentais didesnę mirtingumo riziką pirmais dializės metais, palyginti su aktyviais pacientais, o bent vieną kartą per savaitę sportuojantys pacientai turi 27 proc. mažesnę mirtingumo riziką.

Kineziterapija, atliekama dializės metu stiprina raumenų jėgą, palaiko judesių amplitudę, gerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, lėtina su liga susijusią raumenų atrofiją, palaiko geresnę fizinę būklę iki inkstų persodinimo, mažina griuvimų riziką.

Manau, to užtenka, kad įsitikintume, jog fizinis aktyvumas pacientams, kuriems atliekamos dializės procedūros, yra ne tik naudingas, bet tiesiog gyvybiškai būtinas.
 
Kokie pagrindiniai iššūkiai šioje srityje?

Kadangi mūsų skyriuje ši programa pradėta tik šį mėnesį, svarbiausias dalykas yra pačių pacientų motyvacija ir pasitikėjimas programa. Pacientai, kuriems atliekamos hemodializės procedūros, dažnai dar serga ir kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis. Jų savijauta yra kintanti, dažni silpnumo periodai, taigi būtinas atidus stebėjimas ir programos pritaikymas. Labai reikalingas viso kolektyvo palaikymas.

Procedūrų metu pacientams stengiuosi suteikti kuo daugiau žinių apie programą. Žinoma smagu, kad mūsų hemodializės skyriuje dauguma pacientų pradėjo sportuoti labai entuziastingai, tik truputį neramu, kad nebūtų per didelių, objektyviai nepamatuotų lūkesčių. Nors kineziterapinė programa neabejotinai yra visokeriopai naudinga, bet vis dėlto 2-3 kartai po 30-40 minučių per savaitę negali išspręsti visų problemų.

Didžiausias iššūkis – kad programa nenutrūktų ir tęstųsi tol, kol taps įprasta ir būtina kiekvienos hemodializės dalimi visos Lietuvos hemodializės skyriuose.